pašėliau

pašėliaũ adv. comp. 1. Pvn su didesniu įšėlimu, labiau: Juo tu plepėsi ir gyniosi, juo pašėliau gersiu! Žem. Neleisk tokiam [pašėlusiam žmogui] – dar pašėliaũ lįs Užv. 2. blogiau: O karvidė[je] da pašėliaũ [dirbti] Krč.